Ne naujiena kalbėti apie bendrųjų kompetencijų ugdymą mokykloje, ne naujiena dalintis žiniomis ir patirtimis, tačiau organizuoti respublikinę konferenciją – ne kasdienis darbas. Alytaus Dzūkijos mokyklos mokytojai respublikinei konferencijai ruošėsi ilgai, apgalvodami kiekvieno pranešimo ar praktinės veiklos naudą atvykstantiems kolegoms. Didžiausias dėmesys – mokėjimo mokytis kompetencijai, nes tai pati svarbiausia kompetencija apskritai kiekvienam besimokančiam žmogui. Prie Dzūkijos mokyklos mokytojų kaip lektoriai prisijungė ir kaimynės, Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazijos, mokytojai. Šios dvi mokyklos dažnai bendradarbiauja, nes jas jungia bendra praeitis. Dzūkijos mokyklos mokiniai dažniausiai renkasi A. Ramanausko- Vanago gimnaziją, taigi bendradarbiaujama mokinių labui.
Konferencijos pirmoji dalis – teorinė. Kaip tik buvo akcentuota mokėjimo mokytis kompetencijos svarbiausi požymiai ir mokymo/mokymosi žingsniai (pranešėja mokytoja V. Jurkienė), pateikti galimi darbo metodai, taikant įvairias skaitymo strategijas, ypač skaitymo korteles (pranešėja R. Dudzinskienė), nes skaitymas – viso mokymosi pagrindas. Ar galima mokytis be vadovėlio? Į klausimą buvo atsakoma pateikiant įvairius pamokų ciklų pavyzdžius (pranešėja D. Venclovaitienė). Su patirtinio ugdymo galimybėmis supažindino, daug įkvepiančių pavyzdžių pateikė pradinių klasių mokytojos D. Paleckienė ir N. Amšiejienė. Informacinių ir kompiuterinių priemonių įvairovė ir praktinė nauda šiandien niekam nekelia abejonių, o kaip iš jų išgauti optimalią naudą per pamokas ir namų darbams, parodė mokytojai D. Šeštavickienė ir A. Kalinauskas.
Konferencijos antrąją dalį sudarė praktinė dalis, kurioje mokytojai dalijosi įvairiais metodais, padedančiais mokiniams mokytis. Praktinę dalį atskleisti padėjo ,,Stotelių metodas“. Mokytojai galėjo rinktis patogų susitikimo stotelėje laiką ir temą. Mokymosi stotelėse bendradarbiavo taip pat dviejų mokyklų kolegos. Buvo pristatyti lietuvių, anglų kalbų, istorijos, matematikos, pradinio ir specialiojo ugdymo mokytojų metodai. Tačiau stoteles lankė įvairių dalykų mokytojai, nes vyravo metodų pristatymai, kurie galimi pritaikyti bet kokio dalyko pamokose.
Lietuvių kalbos mokytoja pristatė skaitymo strategijų taikymo metodiką, paremtą Tobias Saum skaitymo kompetencijų ugdymo filosofija. Pristatė klausimų formulavimo mokymo būdus, padėsiančius ne tik patiems mokiniams formuluoti klausimus, bet ir skaitant greitai rasti tinkamus atsakymus ir taip suprasti skaitomą tekstą.
Gamtos mokslų mokytojai kalbėjo apie mokymą nuotoliniu būdu, ypač praverčiantį ilgai sergantiems mokiniams ar tuo atveju, kai nėra tinkamų vadovėlių programos temai atskleisti.
Specialiojo ugdymo mokytojos pristatė informacinių technologijų įrankius (https://prezi.com, https://www.purposegames.com, https://en.linoit.com ,https://learningapps.org), padėsiančius ne tik vaizdžiai pristatyti pamokos medžiagą, bet ir saugoti pamokos informaciją elektroninėje erdvėje arba kurti testus, įtraukiančius ir motyvuojančius mokinius aktyviai dalyvauti pamokoje ir įsivertinti. Rodos, įsivertinimo šviesoforas jau žinomas kiekvienam mokytojui ir mokiniui, tačiau jo panaudojimo galimybės pamokoje neaprėpiamos, tą įrodė ir specialiojo ugdymo mokytojos. Mokiniai ne tik įsivertina savo pasiekimus spalva, bet pasiektą lygį pažymi segtuku atitinkamoje šviesoforo vietoje.
Mokytis istorijos galima tikrai įvairiai, kūrybiškai, netgi teatrališkai. Tuo įsitikino klausytojai, stabtelėję istorikų stotelėje. Mokytojai pristatė metodus, pavyzdžiui: „Pamoka pradžia už durų“, „Aukcionas“ „Lagaminas- atvirkščiai“, kurie kelia mokinių motyvaciją, žaismingai įtraukia į mokymosi procesą. O pamokos apibendrinimui puikiai galimi pritaikyti situacijų vaidinimai, atskleidžiantys istorinio laikotarpio savitumą.
„Refleksija – mokėjimo mokytis sėkmės pagrindas“,- teigė Alytaus A. Ramanausko-Vanago matematikos mokytoja L. Gečaitė. Visų pirma, mokytoja pabrėžė, kad reikia nebijoti klysti. Jeigu koks metodas nedera su dalyku, klase, jį visuomet galima keisti, adaptuoti savo situacijai. Būtent taip elgiasi matematikos mokytoja, kurios pateikti metodai „Kampai“, „Komentarų dienoraštis“, „Stebiu ir žymiuosi“, „Šviesoforas kitaip“ pritaikyti laksčiai ir kūrybiškai. Svarbu nepamiršti, kad refleksija svarbi ne tik mokiniams, bet ir mokytojams.
Mokinių skaitmeninė kompetencija būtina kiekvieno žmogaus visaverčiam gyvenimui .Pradinių klasių mokytojos pristatė edukacines bitutes, kurios padeda ugdyti mokinių mąstymą bei gebėjimus sumaniai naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Mokymasis programuoti ir programavimą susieti su kitu mokomuoju dalyku – tai ne tik moko mokytis įdomiai, šiuolaikiškai, bet ir įrodo, kad mokiniai gali užsikrėsti mokymosi virusu.
Taigi mokėjimo mokytis kompetencija – poreikis, reikalaujantis atsakomybės, gebėjimų planuoti ir apmąstyti mokymo ir mokymosi procesą, numatyti tolimesnius žingsnius, mokėti pasirinkti mokymo (-si) būdus. Svarbu nepamiršti, kad šio proceso svarbi grandis yra mokytojo kompetencija. O ši konferencija buvo puiki erdvė kompetencijai tobulinti.
Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos mokytojos R. Dudzinskienė, D. Venclovaitienė
