Dzūkija. Gimtasis mano kraštas. Meilė jam. Meilė gimtinės istorijai, kultūriniam paveldui, meilė dzūkiškam žodžiui. Šias idėjas puoselėdami  Dzūkijos mokyklos mokiniai, dalyvaujantys projekte ,,Čia – Dzūkija. Čia – mano kraštas‘‘, kurį  iš dalies finansuoja Alytaus miesto savivaldybė  š. m. spalio 1d. vyko į Dzūkijos nacionalinį parką.

Pirmiausia aplankėme  Marcinkonis, o iš ten vykome į Čepkelių rezervatą. Kokia nuostabi ir nepaprasta gamtos harmonija! Mintyse skamba A.Baranausko žodžiai: ,,Dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino…‘‘ Klausydami gražaus dzūkiško žodžio susipažinome su unikalia vietovės gamta, su dzūkiško gyvenimo ypatumais, uogavimo, grybavimo tradicijomis (beje, gidas prasitarė, kad šįmet grybų buvo tiek daug, o darbštūs dzūkai juos maišais iš miško vežė).

Musteikos kaime gyvenantis Romas dar labiau suartino su gamta, supažindindamas su drevine bitininkyste (tai jau nykstantis amatas Lietuvoje). Bitininkas pasakojo, kad miške yra 12 bičių šeimų, apsigyvenusių drevėse. Iš vienos šeimos išimama 2 kilogramai medaus- kiekis nedidelis, bet idėja graži: jis puoselėja tėvų ir protėvių tradiciją. Drąsiausieji galėjo pabandyti įkopti į medį, kuriame buvo drevė. Susitikimo pabaigoje  bitininkas Romas bičiuliškai dalijosi  medumi iš drevės.

Merkinėje , Merkio ir Nemuno santakoje, įkopę į piliakalnį, mielai lankomą vietinių ir svečių, mokiniai pristatė savo savarankiškus tiriamuosius ir kūrybinius darbus. Regėjome stebuklingą gamtovaizdį, buvo malonu klausytis ramaus vandens tekėjimo ir Liepos gitaros, jautėme ramybę…Tiek daug pamatę ir išjautę vykome į sodybą, kurioje skaniai papietavome : ragavome grikinės babkos, bandelių su kopūstais ir dešrelėmis ir kt.

Grįžome į namus suvokę, kad meilė gimtinei teikia kiekvienam didžiausią džiaugsmą. Visų mintyse  tik viena: kad būtų graži šiandiena ir dar gražesnė rytdiena, kad savo krašto mylėtojai būtume ne tik šiandien, rytoj, bet visada.

Jau nuo senų senovės dzūkai brangino ir puoselėjo savo tradicijas. Niekas negalėjo numarinti mūsų dzūkiškos tarmės, nes proseneliai savo darbą atliko puikiai. Dabar ateitis mūsų rankose. Tikėkimės, kad nenuvilsime.      

                                                                       Mokytoja Irena Mažeikienė