Šiandien prie ežerų „Mergelės akelės“ jau tylu – baigėsi savaitę trukusi Alytaus krašto Pilėnų tunto skautų stovykla „Pilėnų vasara”. Įdomi programa, leidžianti kiekvienam atskleisti savo gerąsias savybes ir talentus, bendrauti, pažinti, išbandyti, kasmet sutraukia į stovyklą gamtoje būrį skautų ir jų draugų.
Dzūkijos pagrindinės mokyklos 24 skautai ir jų draugai su vadovais Rita Baranauskiene ir Antanu Kalinausku dalyvavo 2019 m. liepos 7 – 13 d. skautų stovykloje „Pilėnų vasara“ (stovyklą iš dalies rėmė Alytaus m. savivaldybė, projektas „Pažink gimtą kraštą, rask naujų draugų, užsidek noru padėti, įnešk pokyčių į savo gyvenimą”) Dzūkijos Nacionaliname parke, Merkinės girininkijos teritorijoje, stovyklavietėje prie ežerų „Mergelės akelės“.
Skautai greitai įsikūrė, nes dauguma jau žinojo, kad ežerų pakrantėje ras pavėsines su miško baldais, laužavietes, mašinų stovėjimo aikštelę ir jau paruoštą virtuvę, kuria pasirūpino stovyklos ūkvedys br. Antanas Kalinauskas, br. Vytautas Marčiulionis ir savanoris Narvydas Matulevičius. Stovyklavietė didelė, todėl vienu metu galėjo stovyklauti 70 skautų.
Pirmąją stovyklos dieną stovyklautojai buvo suskirstyti į mišrias skiltis. Jos išsirinko skiltininkus, pasidarė gaireles, susigalvojo šūkius ir pasirinko dainą, su ja ir atžygiavo į atidarymo rikiuotę. Smagu buvo matyti skautų ir jų draugų, vadovų – savanorių, vyr. sesių skiltis. Iškilmingoje rikiuotėje, kuriai vadovavo stovyklos komendantas Justas Arasimavičius, buvo atidaryta Alytaus krašto skautų stovykla „Pilėnų vasara”.
Jau kelinti metai miške ant ežero “Mergelės akelės” kranto įsikuria skautų palapinių miestas ir gyvenimas čia verda intensyviau nei tikrame mieste: smagiai vyksta rytinė mankšta ir rikiuotė, skautorama, komandos formavimo, sporto žaidimai, vakare vakarinė rikiuotė ir skautiški laužai. Malkomis laužui labiausiai rūpinosi stovyklos ūkvedžio padėjėjas, žygeivis Gintaras Žilionis. Jam talkino skautai ir br. Jonas Aleknaičius.
Ant stiebų plevėsuoja vėliavos, o įdienojus pakvimpa pietūs, kuriais rūpinosi stovyklos viršininkė s. Rita Baranauskienė, s.Alma Šimanskienė, s. Vilija Staugaitienė, savanorė Audronė Lizdenytė ir budintys skautai. Budintys skautai tikrino, ar tvarkinga eilė prie maisto, ar švarios rankos ir indai. Švariausi indai buvo tų skautų, kurie prie palapinių išmoningai sumeistravo indaujas, jose visada tvarkingai gulėjo lėkštės ir puodeliai. Skautų palapinių mieste buvo galima laisvu nuo užsiėmimų metu pasivaikščioti ant kūjokų, pažaisti tinklinį, su vadovo priežiūra pasimaudyti. Nė vienas šio miesto gyventojas nenuobodžiauvo – visi turėjo įdomios veiklos. Programą kartais pakoreguodavo lietus. Tačiau ir per lietų buvo ką veikti, tuo pasirūpino programos vadovė Vaida Vaitkevičiūtė: stovyklautojai didelėje pavėsinėse dainavo išmoktas dainas, žaidė skautiškus žaidimus, mokėsi iš virvelių pinti apyrankes.
Vieną dieną į stovyklą atvyko puikiai pasirengusi dirbti su jaunimu Kariuomenės komanda, kuri suorganizavo daug įvairiausių kariškų pratybų ir užduočių, o pasibaigus joms, apdovanojo aktyviausius ir vikriausius stovyklautojus. Svečių dieną į stovyklą atvyko daug svečių: buvęs Alytaus krašto skautų dvasios vadas, kunigas Vytautas Mazirskas, Nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius, Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėjas Šarūnas Narkus, tėveliai. Atvyko ir Alytaus sportinių šunų klubo „Cerberis“ dresuoti šuniukai ir jų treneriai, jie papasakojo, kaip reikia elgtis su šunimis, parodė, ką sugeba dresuoti šuniukai. Visi susižavėję stebėjo jų pasirodymą. Žygių dieną visi skautai ir jų draugai buvo suskirstyti į tris grupes pagal amžių ir tada į žygį po Merkinės apylinkes su savo vadovais išėjo skirtingais keliais. Vakare visi susirinko ant Merkinės piliakalnio, kur buvo suorganizuota Įžodžio davimo ceremonija. Kitą dieną miške prie stovyklavietės buvo surengtos orientacines varžybos, o vakare – naktinis žaidimas. Skautai išbandė save įvairiose užduotyse, ugdančiose savarankiškumą, kūrybiškumą, fizinę ištvermę.
Nepamiršo stovyklautojų aplankyti dvasios vadas kunigas Valdas Simonaitis, jis gamtos prieglobstyje aukojo mišias. Giedojo Eičiūnų skautai.
Po stovyklos uždarymo rikiuotės – dar vienas, labai svarbus, dienotvarkės punktas, pavadintas „Geruoju darbeliu“. Tai tvarkymasis, nes skautai įpratę palikti stovyklavimo vietą tvarkingiau negu rado. Juk kitąmet gal vėl norėsis sugrįžti į mišką ant ežero kranto.
Paskutinė naktis stovykloje – baltoji. Galima buvo nemiegoti – šnekučiuotis, eiti vieniems pas kitus į svečius. Baltosios nakties skautai labai laukia, deja, po jos išaušta atsisveikinimo rytas.
Skautų vadovė – savanorė vyr. skt., gilv., s. Rita Baranauskienė
