Šis karantinas mus privertė ne tik likti namuose, bet ir pradėti mokytis nuotoliniu būdu. Ką apie nuotolinį mokymą mano Alytaus Dzūkijos mokyklos mokytojai bei mokiniai? Kas jiems labiau patinka: nuotolinis ar tradicinis mokymas? Kokiomis veiklomis jie užsiima šiuo laikotarpiu?
Mokytojai pripažįsta, jog nuotolinis mokymas jiems buvo naujas ir dar neišbandytas dalykas, pradžioje sukėlęs daug sunkumų ir iššūkių, bet davęs naujos ir reikalingos patirties. Štai anglų kalbos mokytoja Eugenija Krasauskienė džiaugiasi pagerėjusiu mokinių kompiuteriniu raštingumu. O tuo metu tikybos mokytoja Gintarė Šimoniūtytė teigia, kad jai teko su mokiniais išbandyti ne vieną mokymosi būdą, kol atrado patį tinkamiausią. Anot chemijos mokytojos Ramunės Raguckienės, nuotolinių pamokų dėka išmokome ne tik klausyti, bet ir girdėti, planuoti savo laiką. Nors mokytojai teigiamai vertina nuotolinį mokymą, bet mokinių nuomonė apie šį mokymosi būdą kiek skiriasi. Daugumai mokinių šis mokymosi būdas priimtinas, kadangi jo metu galima taikyti informacines technologijas, išbandyti naujų dalykų, išmokti laiko planavimo, savarankiškumo ir pan. Pavyzdžiui, 7b klasės mokinys Arnis Juknevičius džiaugiasi, jog kompiuteriu atlikinėdamas užduotis gali taupyti popierių bei taip padėti aplinkai. Tuo tarpu 8d klasės mokinė Kamilė Vaidogaitė nuotolinį mokymą laiko nebloga alternatyva tradicinėms pamokoms. Bet Kamilės bendraklasė Evelina Gecevičiūtė nuotolines pamokas vertina neigiamai todėl, kad jos atima daug laisvo laiko, galimybę gyvai bendrauti su draugais, mokytojais bei dalyvauti mokyklos renginiuose.
O kas vis dėlto yra geriau: nuotolinis ar tradicinis mokymas? Beveik visiems mokytojams labiau patinka tradicinės pamokos, kadangi jos, priešingai nei nuotolinės, leidžia gyvai susitikti su mokiniais. Nors E. Krasauskienė teigia, jog tiek tradicinis, tiek ir nuotolinis mokymai turi savų pliusų ir minusų, ji taip pat pripažįsta, jog niekas neatstos gyvo bendravimo. Mokinių nuomonės ir šiuo klausimu nepanašios: kol vieni nemato didelio skirtumo tarp abiejų mokymosi būdų, kitiems vis dėlto arčiau širdies yra tradicinis mokymas. Tiesa, jei būtų tokia galimybė, kai kurie mokiniai rinktųsi vienus dalykus mokytis vienu būdu, o kitus – kitu. Pavyzdžiui, A. Juknevičius norėtų nuotoliniu būdu mokytis istoriją, biologiją, anglų kalbą, geografiją, o tradiciniu – matematiką, rusų kalbą, kūno kultūrą, fiziką, abiem būdais – lietuvių kalbą. Nors 7a klasės mokinei Austėjai Žukauskaitei būtų sunku apsispręsti, kokius dalykus ir kuriuo būdu mokytis, vis dėlto Austėjai nuotolinis dorinio ugdymo pamokų, IT, dailės, muzikos, kūno kultūros ar technologijų mokymas nepatinka, kadangi jo metu yra gaunamas didelis bereikalingų namų darbų krūvis, atimantis daug daugiau laiko negu įprastai.
Ką laisvalaikiu veikia mokytojai? Dauguma mokytojų teigia neatrandantys laiko papildomiems užsiėmimams, nors matematikos mokytojai Laimai Miliauskienei šis karantinas suteikė progą iš naujo atrasti Vidzgirio mišką. Istorijos mokytojas Robertas Šiugždinis vakarus leidžia žiūrėdamas televizorių ir skaitydamas knygas. O kuo laisvu nuo pamokų metu užsiima mokiniai? 6b klasės mokinė Ema Kastsiukovich dėlioja dėliones, K. Vaidogaitė groja elektrine gitara ir žiūri filmus, A. Juknevičius skaito knygas. A. Žukauskaitė karantino metu pradėjo mokytis italų kalbą, o E. Gecevičiūtė – praktikuoti naują sporto šaką. Žinoma, mokiniai nepamiršta ir palaikyti ryšių su draugais.
Ar yra dalykų, kurių mūsų pašnekovams yra gaila šiuo metu? „Man, kaip tikybos mokytojai, labiausiai gaila piligriminių žygių ir Lietuvos jaunimo dienų, kurios, deja, dėl susiklosčiusios situacijos neįvyks. O juose būtų dalyvavęs ne vienas mūsų mokyklos mokinys…“, – teigia G. Šimoniūtytė. Kiti mokytojai pasigenda laisvo laiko, kurį teko paaukoti darbui nuotoliniu būdu. To paties gaila ir patiems mokiniams. Tačiau svarbiausias dalykas, kurio visi mes pasiilgome, yra gyvas bendravimas tarpusavyje, kupinas aiškių emocijų bei neišdildomų įspūdžių. To, nuotolinis bendravimas, deja, neatstos…
Taja Tamkevičiūtė, 8b klasė