Pasėjome grūdus,
Nupjovėme javus,
Duonelė iškepta-
Štai turime pietus sočius.
Adas Čeponis, 6a
Duona – kasdieninis maistas, žinoma ir branginama nuo senų senovės. Jos seną kilmę rodo ne tik archeologiniai, bet ir lingvistiniai duomenys. Per tūkstančius metų mūsų protėviai sukūrė ne vieną derliaus dievybę, taip gimė daug tautosakos kūrinių. Ne kartą duona apdainuota ir lietuvių poetų, jos šventumas ir pagarba jai aprašyti prozos kūriniuose.
Prabėgęs vasaris kvepėjo duona ne tik literatūros, bet ir istorijos bei matematikos pamokose. Trumpalaikis integracinis projektas ,,Duonos kelias“ 6a klasėje leido įprasminti šią kiekvienam lietuviui pažįstamą kvapą.
Per istoriją mokiniai prisiminė, kad nuo neolito laikų mūsų protėviai vertėsi žemdirbyste. Žemdirbystė buvo saugesnis ir patikimesnis maisto šaltinis negu medžioklė. Iki pat pramonės perversmo lietuviams žemė buvo svarbiausia maitintoja. Mokytoja Eglė Rimašauskienė didesnį dėmesį skyrė baudžiavos laikotarpiui – sunkiai ir skurdžiai valstiečių daliai, pristatė mokiniams baudžiauninko prievoles, jas valstietis privalėjo atlikti ponui už paliktą nedidelį žemės lopinėlį, kuris padėjo išgyventi valstiečių šeimoms.
Per literatūrą mokiniai mokosi pažinti lietuvių tautosaką, mitines būtybes. Tad duonos tema šalia Žemynos ir Žemėpačio labai tiko. Juk Vasario 5-ąją dieną, per šventos Agotos dieną, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Mokiniai skaitė sakmę ,,Duonos trupinėlis“, aiškino pagarbą duonai, rinko raktinius žodžius iš vaizdo įrašo ,,Duonos kelias“. Pasinaudodami raktiniais žodžiais, kūrė ketureilius.
Per matematiką su mokytoja Laima Miliauskiene mokiniai pakartojo duonos kelią spręsdami tekstinius uždavinius. Skaičiavo, kiek ūkininkas prikūlė rugių, kviečių, kiek pardavęs gavo pinigų. Mokiniai sužinojome naminės duonos kepimo receptą. Įdomu tai, kad mokiniai apskaičiavo, kad per metus lietuvis vidutiniškai suvalgo 120 kg duonos.
Bendroje literatūros-matematikos pamokoje mokiniai pristatė savo tiriamuosius darbus apie duoną plakatais, dalinosi savo tyrimų rezultatais (lygino įvairios duonos kainas), skaitė eilėraščius, įminė mįsles apie duoną, dėliojo patarles, kurias turėjo paaiškinti. Turiningai prabėgo pamokos pabaiga, kai mokiniai užrištomis akimis turėjo atspėti, kokią duoną ragauja ar užuodžia–juodą ar baltą.
Trumpalaikis integracinis projektas ,,Duonos kelias“ sujungė tris mokomuosius dalykus, keltus uždavinius pavyko sėkmingai įgyvendinti. Ateityje ir toliau skatinsime vaikus gerbti duoną, įtvirtinsime įgytą patirtį ir kitose pamokose.
Renata Dudzinskienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
