Šiandien pasaulyje sukurta 1,7 milijardų internetinių puslapių, 200 milijonų iš jų yra nuolat naudojami, aktyvūs. Per dieną paleidžiama 10441 naujų internetinių puslapių. Pasaulyje internetu naudojasi 4,5 milijardo žmonių (informacija iš „Digital well beeing for educators“, http:/salto.net).
Esant tokiai pasirinkimo ir informacijos gausai, švietimo bendruomenės vis dažniau susiduria su skaitmeninės gerovės problemomis mokykloje. Tai ypač ryškiai pademonstravo po COVID-19 išmoktos pamokos: mokykla neprivaloma, mokytojas neturi galios, instrukcijos neveikia, mokykla yra labiau socialinė vieta, vertinimas neveikia (pagal motimore.com tyrimą).
Kai Švietimo mainų paramos fondas paskelbė kvietimą teikti paraišką dalyvauti tarptautiniame bendradarbiavimo veiklos susitikime „Digital wellbeing for educators“ Budapešte, nedvejodama užpildžiau paraiškos anketą, nes man, kaip mokyklos vadovui, atsakingam už vaikų gerovę, ši tema yra be galo aktuali.
Seminarą organizavo Vengrijos nacionalinė Erasmus+ programos agentūra ir Salto –Vengrijos švietimo tobulinimo ir išteklių centras. Atvyko 20 švietimo įstaigų vadovų (jų pavaduotojų) iš įvairių šalių. Iš Lietuvos vykome trise: Ieva Jankauskienė (Vilniaus Viršuliškių mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui), Aleksej Peržu (Vilniaus Aleksandro Puškino direktoriaus pavaduotojas ugdymui) ir aš, Vilija Sušinskienė (Alytaus Dzūkijos mokyklos direktorė). Visiems labai rūpėjo, kas gi yra skaitmeninė gerovė.
Ponas Tiber Privara iš Vengrijos pristatė vykdomą projektą ir mokyklose atliekamo tyrimo rezultatus bei sukurtą įrankį. Taigi skaitmeninė gerovė:
- žmonių jaučiamas pasitenkinimo lygis naudojant IT;
- komfortas, saugumas;
- subjektyvi individuali patirtis ir optimali pusiausvyra tarp IT naudojimo privalumų ir trūkumų;
- sąmoningas technologijų naudojimas;
- pagalba bendruomenėms įvertinti savo IT naudojimo tikslingumą;
- technologijų įtakos suvokimas žmonių protinei, fizinei ir emocinei sveikatai;
- sveikų santykių ir pusiausvyros sukūrimas naudojant technologijas.
Kaip tai susiję su mokyklomis? Mokykla taip pat yra bendruomenė, besirūpinanti savo narių gerove. Be to, mokyklai keliami reikalavimai: saugumo, kūrybiškumo vystymo, kontrolės vykdymo ir laisvės suteikimo. Kaip jau minėjau, COVID-19 pamokos parodė, kad konservatyvaus švietimo priemonės nebeveikia. O kas tada veikia? Tyrėjai iš Vengrijos sako, kad veikia:
- grįžtamasis ryšys, interaktyvumas, savireguliacija;
- skaitymo strategijos, mokymasis bendradarbiaujant;
- menų ir mokymosi sąsajos;
- socialinių tinklų naudojimas mokymuisi, pasaulio naujienų gvildenimas, prasmės kūrimas iš šių dienų aktualijų;
- erdvių kūrimas mokinių potencialo atsiskleidimui;
- vertinimas – pridėtines vertės didinimui, o ne absoliučios vertės kūrimui;
- mokymasis, o ne mokymas, įsivertinimas , o ne vertinimas;
- kenkia kurso kartojimas.
Sėkminga mokykla – tai mokykla, padedanti mokiniui išsikelti tikslus, kurianti iššūkius, taisykles, interakciją, saugią, bestresę, jaukią aplinką, grįžtamojo ryšio mechanizmus, uždavinių pamatavimo įrankius, ugdanti emocinį intelektą, suteikianti pasirinkimo laisvę ir kt.
Vengrijos mokyklose išbandomas įrankis, siekiant švietime panaudoti videožaidimų elementus (motimore.com). Tiksliau, visa tai – grįžtamojo ryšio gavimui. Taip sukuriama bestresė aplinka. Mokinys gauna mėnesiui 5 tikslus ir jis pasirenka, kokiu būdu jis juos pasieks, mokiniui pasakoma, kaip ir kas bus vertinama.
Projekto vykdytojai testavo 10 000 mokytojų, po mėnesio dauguma mokytojų pamėgo šią programą. Šios programos metu mokymasis padalinamas į mažus gabalėlius. Mokiniai ne baudžiami, o skatinami. Aišku viena, kad jūs galite mokyti daug, bet mokiniai gali nieko neišmokti. Čia matome tai, ką jie išmoksta. Specialiųjų poreikių vaikams ne duodamas pasirinkimas, o pateikiama užduotis. Jei vaikas nenori jų atlikti, tada su juo kalbamasi, ieškoma išeities. Mokiniai ieško būdų, kaip pasiekti tikslus. Jei temą supranta, jos gali nesimokyti.
Taip pat labai įdomus Nyderlandų mokyklų grupės projektas „iBuildIT a roadmap to succes“. Tai projektas, kuriantis inovacijas anglų kalbos mokymuisi ( www.thewll-erasmus.eu).
Dalyvavimas seminare mane įkvėpė naujiems projektams, kuriant mokykloje skaitmeninę gerovę. Džiaugiuosi, kad užmezgiau naudingų ryšių būsimiems darbo stebėjimo vizitams. Pedagogams, mokyklų vadovams rekomenduoju domėtis Švietimo mainų paramos fondo ir www.etwinning.lt svetainėje skelbiamais kvietimais bei vykti į tarptautinio bendradarbiavimo veiklas.
Vilija Sušinskienė, Alytaus Dzūkijos mokyklos direktorė
