Kompiuteriai/telefonai/planšetės karantino metu tapo neatsiejama vaikų ir paauglių gyvenimo dalimi. Kol mažesni vaikai žiūri filmukus, žaidžia žaidimus ir tiesiog tyrinėja IT galimybes, paaugliai ieško naujų pažinčių, palaiko esamus santykius su draugais ar pažįstamais, bando save realizuoti. Virtuali erdvė paaugliams suteikia pasitikėjimo savimi jausmą, galimybes eksperimentuoti ir išbandyti ribas, galimybę susikurti naują „tapatumą“, pabėgti nuo kasdieninių sunkumų ir pan. 

Tačiau internetas tik atrodo saugi vieta sulaukti dėmesio, aiškintis santykius ar papokštauti, „Vaikų linijos“ (2015m.) duomenimis, vaikai ir paaugliai dažnai susiduria su privatumo pažeidimais(~20proc.), elektroninėmis patyčiomis(~65proc.), sunkumai patiriami su meile, santykiais ir seksualumu (~90proc.). Todėl labai svarbus tarpusavio paauglių ir suaugusių bendravimas ne tik apie mokslus, bet ir apie laisvalaikį internete.

Ką reikėtų žinoti paaugliams?

  • Normalu dalintis su savo tėvais/ kitais suaugusiais kuriais pasitiki savo naujienomis, kas nutinka internete. Net jeigu jie sunkiai gaudosi socialiniuose tinkluose – tikrai naudinga juos su jais supažindinti.
  • Galima iš anksto patyrinėti, kaip įvairūs suaugę žmonės reaguotų, jei sužinotų, jog pasielgei spontaniškai ir dabar kilo dėl to sunkumų (pvz.: nusiuntei kažkam savo nuotrauką ir dabar dėl jos esi šantažuojama/as).
  • Svarbu atrasti tą suaugusį asmenį, kuriuo galėtum pasitikėti, nes kartais gali prireikti teisinės pagalbos, finansinių sprendimų ir šiuo klausimu geriausiai padėtų tos srities specialistai. Ir nors kartais gali atrodyti gėda, bet daug dalykų galima sutvarkyti konfidencialiai, jeigu bendradarbiauji su tėvais, suaugusiais, kuriais pasitikti savo aplinkoje.

Ką reikėtų žinoti tėvams?

  • Dažnai norime, kad paaugliai domėtųsi tuo, kas jums yra aktualu ar įdomu. Vis dėlto, būtų naudinga skirti bent kažkiek laiko per dieną pasidomėti tuo, kas įdomu paaugliui (net jei tai būtų korėjiečių pop muzika).
  • Kuo daugiau žinosite su kuo Jūsų paauglys bendrauja, kuo jisai domisi, ką jis veikia internete, tuo didesnė tikimybė, kad į Jus bus kreiptasi, kai prireiks pagalbos.
  • Labai svarbu mokytis tinkamai reaguoti, kai paauglys paliečia jautrias temas, nes kartą netinkamai sureagavus sumažėja tikimybė, kad jis vėl gali kreiptis.
  • Duoti paaugliui žinoti, kad namai yra ta vieta, kurioje būsi saugus, kad ir kokį mūšį teks kovoti už durų.
  • Kartu su paaugliais domėtis apie grėsmes internete ir skatinti kreiptis pagalbos į Vaikų Liniją ar Jaunimo Liniją.

Ką reikėtų žinoti mokytojams?

  • Mokytojas dažniausiai yra antras žmogus po tėvų, į kurį paauglys kreiptųsi pagalbos.
  • Laikas skirtas pasidomėti, kaip sekasi paaugliui, visada atsiperka didesne jo motyvacija mokytis.
  • Jei paauglys kreipiasi pagalbos dėl sunkumų internete, jeigu matote to svarbą, bendradarbiaujant su juo kartu įtraukite kitus suaugusius į problemos sprendimą.
  • Kartu su paaugliais domėtis apie interneto galimybes ir grėsmes. Tikriausiai nebelikę nei vieno mokomojo dalyko, kuris nebebūtų aktualus socialiniuose tinkluose.

Labai svarbus suaugusiųjų dėmesys vaiko veiklai internete – būtina domėtis, ką vaikas internete veikia, ką atranda, su kuo susipažįsta. Taigi norėdami neatitrūkti nuo vaikų gyvenimo virtualioje erdvėje ir pelnyti jų pasitikėjimą, kad bėdai ištikus vaikai galėtų į juos kreiptis, suaugusieji turėtų:

  1. Rodyti saugaus bendravimo ir naršymo internete pavyzdį – pavyzdžiui, neskelbti savo asmeninės informacijos internete, pagarbiai komentuoti kitų žmonių įrašus ar straipsnius internete, nesilankyti neaiškaus pobūdžio interneto svetainėse ir pan.
  2. Priimti faktą, kad virtualus pasaulis yra neatsiejama realaus gyvenimo dalis.
  3. Nebausti vaikų už grėsmes, su kuriomis jie susidūrė internete.
  4. Kreiptis pagalbos, kai jaučia, kad patys negali vaikui padėti.

Informacija parengta psichologių Justos Arlauskaitės ir Aistės Bukelevičienės, remiantis „Vaikų linijos“ ir auguinternete.lt rekomendacijomis.

Kategorija : Be kategorijos