Pozityvus ugdymas nori į mokyklą įtraukti teigiamus psichologinius tikslus – gerovę ir psichinę sveikatą.

(Martinas Seligmanas)

Atsižvelgiant į šiandienines Lietuvos mokyklas – konkurencingas, orientuotas į testų, nacionalinių patikrinimų, egzaminų rezultatus – projektas ,,Pozityvaus mokymosi strategijos pagal Martiną Seligmaną. Laimingos mokyklos link“ (Erasmus+), kurio iniciatorius Alytaus Dzūkijos mokyklos specialiojo ugdymo mokytojas Tomas Gurskis, siekia rasti alternatyvią švietimo kokybės sampratą, kuri vertina ir puoselėja įvairius besimokančiųjų gebėjimus ir stipriąsias puses. Projekto tikslas –  skatinti laimę mokykloje ir mokinių gerovę. Taigi, Laimingos mokyklos kelio pradžia – mokymai Valencijoje. Mokymus organizavo ispanų įmonė Esmovia, skirta studentų ir suaugusiųjų švietimo ir mokymo mobilumo projektų valdymui.

Dešimt Alytaus Dzūkijos mokyklos atstovų sėmėsi idėjų, kaip būtų galima kurti Laimingą mokyklą. Mokymus vedė lektorė Luisa Rondon, ji dalinosi įvairiais metodais, kurie gali padėti sukurti Laimingos mokyklos koncepciją.

Erasmus +  komanda kuri  dalyvavo mokymuose.

Pirmąją dieną mokyklos atstovai pradėjo pildyti „Laimės stiklainį“. Idėja – kiekvieną dieną atsakyti į lektorės užduotą klausimą, atsakymą užrašyti ant lapelio ir jį įmesti  į bendrą stiklainį. Paskutinę mokymų dieną lektorė juos asmeniškai grąžino kiekvienam dalyviui, linkėdama asmeninės sėkmės. Vėliau buvo analizuojami pozityviosios psichologijos ir koučingo panašumai bei skirtumai. Vienas geriausių būdų padidinti laimę ir atsparumą yra gerumo, savanoriškos veiklos, mentorystės ar dėkingumo kitiems reiškimas (Lyubomirsky ir kt., 2005). Taip pat lektorė pristatė PERMA principą. Tai nauja teorija, aiškinanti gerovės sampratą. Ją apima pozityvios emocijos (mes patys pasirenkame, kur dėti akcentus – į neigiamas ar teigiamas įvykio puses), įsitraukimas gyvenime (būti savo aplinkos dalimi), teigiami santykiai, reikšmingumas (kas asmeniui yra reikšminga) bei pasiekimai.

Ši teorija siejama ir su kita teorija, kurioje akcentuojama tai, kaip žmogui pereiti iš komforto zonos į augimo zoną. Žmogus, nuolat būdamas komforto zonoje, jaučiasi saugus ir viską kontroliuojantis, bet jis yra stagnacijoje. Kuomet žmogui tenka iš jos išeiti, jis atsiduria baimės zonoje – trūksta pasitikėjimo savimi,  ieško pasiteisinimų, gali būti veikiamas kitų nuomonių. Tačiau, jei žmogus nepasiduoda ir negrįžta į komforto zoną, jis pereina į mokymosi zoną – stengiasi įveikti savo iššūkius ir problemas, įgyja naujų įgūdžių, išplečia savo komforto zonos ribas. Sėkmingai įveikęs šią zoną, jis pereina į augimo zoną, kurioje atranda naujus tikslus ir pildo gyvenimo svajones. Šias mintis svarbu suprasti kiekvienam iš mūsų. Šios dienos mokymų pabaigoje kalbėjome apie laiškus sau, dėkingumo dienoraščius, autobiografijas ir kitus rašymo įgūdžius, kurie gali padėti išgryninti savo tikslus, iššūkius ir pastiprinti judant link augimo zonos.

 Paskutinė dienos tema buvo susipažinimas su Johari langu. Johari langas yra naudingas gilesniam savęs pažinimui bei efektyvesnei tarpasmeninei komunikacijai.

Antrąją dieną mokyklos atstovai daugiau gilinosi į Montesori ugdymo sistemą, aiškindamiesi, kokius aspektus galėtų pritaikyti Laimingos mokyklos koncepcijoje. Viena įdomesnių užduočių, kurią atliko mokyklos atstovai – nesikalbant sudėlioti pasaulio kalbų medžio dėlionę. Užduotis buvo ne tik komandą stiprinanti, bet ir priverčianti susimąstyti apie iššūkių įveikimą, gyvenimo tikslų siekimą bei kalbų likimą mūsų žemėje. Taip pat dalyviai priėjo svarbią išvadą, kad perfekcionizmas iš tiesų žmogui trukdo. Kai lėktuvas skrenda iš taško A į tašką B, jis neskrenda tiesiai, dėl oro sąlygų ir kitų iššūkių jis nuolat nukrypsta nuo linijos, galiausiai vis tiek pasiekia savo galutinį tašką. Taip ir žmogus nuolat išklysta iš tiesaus kelio siekdamas savo tikslų, bet svarbu tai, jog jis pasiekia, ką užsibrėžė.

   Kita svarbi tema, analizuojama antrą dieną, iššūkiai, su kuriais susiduriame savo klasėse. Kiekvienas dalyvis turėjo išgryninti problemą, su kuria susiduria savo darbe, tuomet pagal pateiktą schemą analizavome, kaip ji turi būti sprendžiama. Schema nurodo, kad visada situacija turi būti sprendžiama nuo jos supratimo,  pereinant prie tyrinėjimo ir užbaigiant įvykdymu. Pirmiausia reikia suvokti, ko siekia klientas (konkretus asmuo ar asmenys), tuomet įvardyti problemą, tikslus. Pasinaudodami minčių lietumi, apsvarstyti apie galimus problemos sprendimo būdus, tada sukurti konkretų veiksmų planą – aptarti jį su kolegomis, pasitikrinti ir galiausiai įgyvendinti.

Dieną užbaigėme kalbėdamiesi, kokios mintys yra mus auginančios ir kokios trukdo žmogui gyventi harmonijoje.

Trečiąją dieną mokyklos atstovai analizavo, kokiomis savybėmis pasižymi atspariausi žmonės pasaulyje. Taip pat aiškinosi 7C‘s metodą, kurį sudaro asmens turima kompetencija, pasitikėjimas savimi, charakterio bruožai, ryšys su aplinka, indėlis, siekiant savo tikslų, gebėjimas įveikti iššūkius, kontroliavimas. Dalyviai išbandė žaidimą vaidmenimis. Tai mokymo(-si) strategijos pavyzdys, apimantis dramą, simuliacijas, žaidimus arba realaus gyvenimo atvejų bet kokia tema demonstravimą. Dalyviai gali elgtis taip, kaip patys ateityje. Vėliau jie gali kalbėti apie savo patirtį grupėje ir tai, ko išmoko, įgijo, pasiekė.

Tuomet buvo dirbama su IKIGAI metodu, kuris padeda atrasti savo tikrąjį pašaukimą. Metodas skatina išgryninti, ką žmogus mėgsta veikti, kokie yra poreikiai pasaulyje, konkrečioje bendruomenėje (pvz., dirbti su senais žmonėmis ar vaikais), už kokią veiklą galima gauti atlygį ir kokios yra stipriosios žmogaus pusės. Ši analizė padeda įvardyti tai, ką būtų galima vadinti žmogaus misija, kas jam būtų atostogos, kur jis būtų profesionalus ir kam jaustų aistrą. Visa tai jungianti sritis ir yra IKIGAI arba tikrasis žmogaus pašaukimas.

Dienos pabaigoje mokyklos atstovai mokėsi, kaip reikia pildyti savo gyvenimo liniją – savo praeities, dabarties ir ateities tikslų, stiprybių, turimų ar reikalingų įgūdžių analizę, kaip kurti savo gyvenimo pasakojimą. Šių metodų taikymas – vienas iš būdų, padėsiančių kurti Laimingos mokyklos koncepciją.

Paskutinę dieną mokyklos atstovai mokėsi, kaip Laimingos mokyklos koncepcijoje galima panaudoti mandalas ar koliažus. Kiekvienas turėjo sukurti savo mandalą, kurioje atsispindėtų tikslai, svajonės, turimi ar reikalingi tikslų siekimui įgūdžiai, silpnosios ir stipriosios sritys. Taip pat analizavo FLOW (plaukimo/paleidimo) koncepciją, kurioje kalbama apie tai, kai žmogus taip stipriai  būna pasinėręs į užduoties aiškinimąsi, sprendimą, atlikimą, kad jaučiasi laimingas proceso metu, o ne vien tik pasiekęs tikslą.  Baigiamoji tema– meditacijų nauda asmeniui ir bendruomenei, pradedant nuo konkrečių hormonų stabilizavimo, baigiant minčių susidėliojimu.

Mokymų metu mokyklos atstovai gavo gausų priemonių sąrašą, kurį išbandė patys. Tikimės, jog jis padės suformuoti Laimingos mokyklos koncepciją ir sukurti laimingą ne tik Alytaus Dzūkijos mokyklą.

                                                          Alytaus Dzūkijos mokyklos psichologė Justa Ryženinė, lietuvių kalbos ir  literatūros mokytoja Renata Dudzinskienė

Kategorija : Be kategorijos