,,Kiekviena diena yra vakarykštės dienos mokinė‘‘. Tokią mintį išsakęs Antikos filosofas Publijus praeičiai suteikė ypatingą vietą žmogaus gyvenime.
Suvokiame, jog daugelis praeities įvykių tampa pamokomis, darančiomis žmogui didžiulę įtaką. Istorija sklidina per amžius sukauptos patirties, pasididžiavimo, suteikia vilties ir parodo, kad taip, kaip yra dabar, buvo ne visada. Mokiniai žino, kad dvidešimt mūsų tautos šviesuolių su Jonu Basanavičiumi priešakyje 1918 metų vasario 16 dieną išdrįso pareikšti pasauliui, kad Lietuva nepriklausoma. Vaikai tai suvokia ir brangina.
Ūkanotą lapkričio 24 dieną Dzūkijos mokyklos mokiniai išvyko į Suvalkiją, į Jono Basanavičiaus gimtinę- muziejų. Vykome paminėti svarbios dienos ( prieš 170 metų gimė mūsų tautos patriarchas). Padovanojome muziejui mokinių ir mokytojos R. Dudzinskienės sukurtą filmuką apie J.Basanavičių, domėjomės autentiškais Jono Basanavičiaus daiktais (visiems labai patiko skrybėlė, skraistė- tai eksponatai iš Nacionalinio muziejaus ). Vėliau mokiniai dalyvavo įdomiose edukacijose: gilino žinias apie J. Basanavičių (1-oji edukacija) , spėliojo, kurioje lentynoje yra suvalkietiškai pavadintas namų apyvokos daiktas ir kaip jis skamba bendrine kalba, svetainėje nosis kuteno kvapų terapija ( spėliojome, kokios žolelės slėpėsi maišeliuose). Trečia edukacija- knygnešio kuprinėje sudėti daiktai, kuriuos reikėjo išrūšiuoti- nešėsi juos ar ne. Ketvirtoji – naminio kremuko iš natūralių medžiagų (bičių vaško, eterinių aliejų, taukų) gamyba. Muziejaus darbuotoja sudomino liaudies išmintimi, kurią kažkada užrašė Jonas Basanavičius iš aplinkinių kaimų gyventojų. Pasivaikščioję po ąžuolų giraitę, apžiūrėję Saulės laikrodį, ( ūkanos jau buvo dingusios –visų veiduose švietė šypsena) atsisveikinome. Vilkaviškyje sustojome prie Jono Basanavičiaus paminklo, apžiūrėjome koplytstulpį aukoms, esantį prie viešosios bibliotekos.
Grįžome suvokę, kad laisvė ir meilė tėvynei teikia kiekvienam didžiausią džiaugsmą. Visų mintyse tik viena: kad būtų graži šiandiena ir dar gražesnė rytdiena, kad savo krašto mylėtojai būtume ne tik šiandien, rytoj, bet visada…
Lietuvių kalbos mokytoja Irena Mažeikienė
